Kokios medžioklės tradicijos gyvuoja Europoje?

Vokiečiai turi griežtos tautos reputaciją, kuri atsispindi ir medžioklėje. Būsimų medžiotojų jie reikalauja išlaikyti vieną sunkiausių egzaminų Europoje, tačiau tam jie turi savų priežasčių – išsamus, nuoseklus ir kokybiškas išsilavinimas leidžia ugdyti medžiotojus, kuriems medžioklė – ne tiesiog sportas ar hobis, bet prasminga visuomeninė veikla. Vokietijoje pagrindinis medžiotojo tikslas – užtikrinti, kad laukinių gyvūnų populiacija yra sveika, o bioįvairovė – turtinga.

Mūsų prekės ženklo ambasadoriai iš Vokietijos Henrik Sproedt ir Freddy Lietz patvirtina šią informaciją. „Medžioklė Vokietijoje išsiskiria pagarba tradicijoms ir aukštu meistriškumo lygiu. Asmeniškai man, medžioklę tokią, kokia ji yra šiandien, sukuria modernūs medžioklės aspektai kartu su tradicijų saugojimu,“ – papasakojo Freddy, kai paklausėme apie unikalius jo šalies papročius. 

Henrik kiek daugiau papasakojo apie išsilavinimą: „Pradedant nuo pradžių, sakyčiau, kad viena iš unikaliausių vokiečių medžioklės tradicijų yra tai, kad kiekvienas privalo pereiti nuodugnų ir intensyvų kursą. Jį sudaro bent 130 valandų teorijos apie aplinkosaugą, tvarumą, ūkininkavimą, miškininkystę, teisę, gyvūnus ir ginklus. Taip pat yra ir praktikos: 30–50 šaudymo valandų. Po viso to reikia išlaikyti rašytinį, žodinį ir praktinį egzaminą.“ 

Daugelį turbūt nustebins ir tai, kad Vokietija yra viena iš nedaugelio šalių, kur leidžiama medžioklė su sakalais. Plėšrūs paukščiai įprastai mokomi medžioti mažesnius gyvūnus, tokius kaip voverės ar kiškiai.

Bet prieš išskubėdami medžioti į Vokietiją, nepamirškite pasimokyti ir jų šakų kalbos. Pavyzdžiui, jei miške pamatysite šaką, sulenktą į apskritimą ir pritvirtintą prie medžio ar medžioklės bokštelio, turėkite omenyje, kad ji reiškia pavojų. Gali būti, kad netoliese yra spąstai arba brakonieriai. Žinoma, tai – tik vienas iš daugybės pavyzdžių, tad, jei jus domina senosios medžioklės tradicijos, išlikusios iki šiol, rekomenduojame pasidomėti šia simbolių kalba atidžiau.

O jei esate iš tų, kurie prieš išvykdami į svečią šalį mokosi pagrindines frazes vietine kalba, mūsų kitas ambasadorius iš Vokietijos Mountbatten Hunting pataria naudoti žodį “Waidmannsheil kaip pasisveikinimą, atsisveikinimą ir kaip sveikinimą kitam medžiotojui.“ Sunkoka ištarti? Tuomet įsitinkite, kad sveikindami kitus medžiotojus su gėrimo taure, ją laikote kairėje rankoje, pataria Mountbatten Hunting.

Sunku pasakyti, kuri šalis turi seniausias medžioklės tradicijas, tačiau Jungtinė Karalystė neabejotinai būtų kažkur sąrašo pradžioje. Todėl nenuostabu, kad medžioklė su šunimis prasidėjo būtent čia. Visgi turime pastebėti, kad toks medžioklės būdas, kokį britai naudojo prieš maždaug 500 metų, visiškai neatitinka šiandieninių etiškos medžioklės standartų ir yra nelegalus tiek pačioje Jungtinėje Karalystėje, tiek kitose šalyse.

Mūsų prekės ženklo ambasadorius Lee Perryman pastebi, kad galimybė medžioklei naudoti įvairius prietaisus – taip pat išskirtinis Jungtinės Karalystės bruožas: „Čia, Jungtinėje Karalystėje, mums labai pasisekė – galime naudoti įvairiausius šiluminio matymo prietaisus – taikiklius, priedus, monoklius. To nepasakyčiau apie kitas šalis, kur tam taikoma daug ribojimų.“

Žinoma, Jungtinė Karalystė garsėja ir lapių medžiokle. Kaip dažniausiai šalyje pasitaikantis plėšrūnas, lapės gauna daug dėmesio iš gyventojų. Tiesa, jų nuomonės išsiskiria – vieni jaučia joms prieraišumą, kiti, tuo tarpu, teigia dėl jų patiriantys nemažai žalos. Nepriklausomai nuo to, kurioje šio ginčo pusėje esate jūs, vienas dalykas aiškus – žmonėms lapių bijoti tikrai neverta. Nors kai kurie (ypač turistai) išvydę lapę mieste jaučiasi nejaukiai, sakoma, kad yra 62 kartus didesnė tikimybė, jog žmogui įkąs kitas žmogus, o ne lapė. Deja, šios informacijos negalime patvirtinti, tačiau tikimės, kad ji leis jaustis ramiau, kai kitą kartą lankysitės šalyje.

Svarstote apie medžioklę Italijoje? Tuomet yra nemaža tikimybė, kad ieškosite Alpių gemzės. Jos laikomos pačiu įspūdingiausiu šalies trofėjumi, bet kad pavyktų jį užsitarnauti, teks nemažai padirbėti. Natūraliai labai drovios, gemzės gyvena itin sudėtingomis sąlygomis, todėl pasiekti jas nėra lengva net labiausiai patyrusiam medžiotojui.

Bet jei jau atsidūrėte Italijos kalnuose, pasirūpinkite, kad niekas jums nepalinkėtų sėkmės. Mūsų prekės ženklo ambasadorius Riccardo Tamburini paaiškino, kodėl: „Čia, Italijoje, turime keistą taisyklę. Jei kam nors palinki sėkmės prieš išvykstant į medžioklę, tai reiškia, kad diena bus nesėkminga!“

Kalbant kiek rimčiau, Riccardo taip pat atskleidžia, kad Italija turi vieną turtingiausių bioįvairovių Europoje: „Žinia, Italija yra ilga ir siaura šalis. Dėl to mes galime medžioti nuo aukščiausios Europos viršūnės šiaurėje iki pietinių žemių, kurios nuo Afrikos nutolę vos per kelis šimtus kilometrų.“ 

Italija taip pat turi daugiasluoksnę medžioklės istoriją. Riccardo pasidalino trumpu apibendrinimu: „Mūsų medžioklės istorija prasidėjo nuo paukščių medžioklės su medžiokliniais šunimis, kurie padėdavo rasti ir atnešti sumedžiotus paukščius. Populiariausi paukščiai buvo fazanai, putpelės ir kurapkos, taip pat ir mažesnės rūšys – balandžiai ar strazdai, kurie taip pat mėgstami ir Ispanijoje. Tik palyginti neseniai pradėjo didėti didelių žinduolių – šernų, elnių – populiacijos, o su jomis augo ir medžiotojų kultūra. Etika ir žinios pradėjo panašėti į kitų ES šalių, tokių kaip Vokietija.“

Žinome, kad daugelis medžiotojų nemėgsta medžioklės laikyti sportu, tačiau leiskite mums šįkart tai padaryti – statistikos vardan. O remiantis ja, Prancūzijoje medžioklė yra trečias populiariausias sportas. Turėdami didžiausią medžiotojų populiaciją Europoje, jie nusileidžia tik futbolo ir žvejybos fanams.

Prancūziją taip pat galima vadinti rojumi tiems, kurie mėgsta skirtingus gyvūnus – čia medžioti galima maždaug 90 rūšių. Žinoma, yra ir apribojimų, tad prieš ruošdamiesi į kelionę, būtinai pasitikrinkite.

Jeigu apie medžioklės niuansus labiau mėgstate girdėti tiesiai iš medžiotojų, štai ką sako mūsų ambasadorė Prancūzijoje Fiona Hopkins: „Įdomu tai, kad Prancūzijoje medžioklė labai skiriasi priklausomai nuo regiono. Tai – viena mūsų stiprybių; visi papročiai įsišakniję mūsų regionuose.“

Regionuose, esančiuose prie jūros, labai mėgstama vandens paukščių medžioklė. Kaip papasakojo Fiona ir kitas mūsų ambasadorius Alexandre Miliàn, tai – vienas populiariausių medžioklės tipų. „Prancūzijoje populiaru medžioti migruojančius paukščius, dažnai naudojant tradicines technikas, skaičiuojančias bent kelis dešimtmečius. Pavyzdžiui, antis medžiojame naktį pasislėpę kamufliažinėse palapinėse prie ežerų krantų. Jos pritaikytos tiek miegojimui, tiek valgymui ir medžioklei. Jas vadiname hutte, gabion ir tonne, priklausomai nuo regiono. Tokia medžioklė reikalauja daug laiko ir pastangų, tačiau visa tai atsiperka su kaupu,“ sako Alexandre.

Prancūzija gal ir turi didžiausią medžiotojų populiaciją, bet Šiaurės šalys turi tankiausią. Pavyzdžiui, Švedijoje kas 39 žmogus yra medžiotojas, o per metus medžiotojų kursus išeina maždaug 20,000 studentų.

Tai, žinoma, įdomu žinoti, bet jei ieškote praktinės informacijos, štai, ką žinoti tikrai svarbu – kai kurių čia medžiojamų gyvūnų medžioklė yra leistina tik tam tikromis valandomis. Pavyzdžiui, atėjus sezonui, raudonuosius elnius medžioti galite pradėti valanda iki saulėtekio, o nustoti privalu likus valandai iki saulėlydžio. Briedžius medžioti galima pradėti tuo pačiu metu, bet tęsti galite iki tol, kol saulė nusileis. Žinoma, yra ir tokių gyvūnų, kuriuos galima medžioti kiaurą parą, tačiau prieš išvykstant į mišką verta pasidomėti atidžiau.

Kalbėdami apie medžioklę Šiaurės šalyse, dažnai prašome savo ambasadoriaus Jón Rúnar Guðjónsson pasidalinti savo įžvalgomis. Gimęs Islandijoje, gyvenantis Danijoje ir medžiojantis visame pasaulyje, jis – išties patyręs gamtos entuziastas su daugybe įvairiausių patirčių: „Vienas keisčiausių su pagarba žvėrims susijusių dalykų – savo pirmosios slankos pabučiavimas. Nelabai suprantu šios tradicijos, bet ji privaloma medžiojant Danijoje.“

Jums leidus, su Jón Rúnar citata šį pasakojimą ir užbaigsime: „Kas yra išties unikalu medžiojant – ir tai galioja kiekvienai šaliai, kurioje esu medžiojęs – tai medžiotojų kilnumas ir dvasingumas. Visi jaučia neišmatuojamą pagarbą vienas kitam, gamtai ir gyvūnams. Ši pagarba – išties unikali. Tikiu, kad ji kyla iš gilaus gamtos supratimo, kurį neišvengiamai įgyjame medžiodami.“