Kaip prišaudyti termovizorių? Pataria instruktorius

Prieš leidžiantis į smulkiausias prišaudymo detales, reikia tinkamai pasiruošti. Rekomenduojame susirasti vietą, kurioje ginklą galėtumėte prišaudyti iš 100 metrų atstumo (daugiau nuotolių galėsite pridėti vėliau). 100 metrų – standartinis prišaudymo atstumas, tad pradėti visada rekomenduojame nuo jo. 

Tuomet, žinoma, reikės taikinio. Stefan prišaudymui renkasi vieną iš trijų variantų: „Pulsar“ gaminamus elektrinius ir vienkartinius, savaime sušylančius taikinius arba gaminasi juos pats iš kartono ir folijos. 

„Jei perki termovizinio prišaudymo taikinius iš „Pulsar“, gauni pakuotę, kurioje yra 10 savaime sušylančių lipdukų ir popierinių taikinių. Lipduką užklijuoji ant popieriaus ir pritvirtini pastarąjį prie paviršiaus. Popierius yra sužymėtas vertikaliomis ir horizontaliomis linijomis, tarp kurių yra 1 cm tarpai, kad galėtum išmatuoti savo pataikymo tašką, o sušilę lipdukai yra labai aiškiai matomi.

Didesniems atstumams, pavyzdžiui, kai noriu prišaudyti ginklą iš 300 metrų ar daugiau, rekomenduoju elektrinį taikinį, kurį gali prijungti prie išorinės baterijos su USB laidu. Jis mažas, bet matosi puikiai, be to, jį galima naudoti daug kartų, nebent pataikysi į laidą. Pats taikinys yra suskirstytas į keturias dalis, pataikius į vieną, ji atvėsta, bet kitos trys ir toliau lieka aiškiai matomos.

Kalbant apie folijos taikinį, jį labai lengva pasigaminti – paimi gabaliuką folijos, sulankstai iš jos kvadratą ir pritvirtini jį prie kartoninio paviršiaus. Kadangi folija šiek tiek išsikiša, ji sukuria šiluminį kontrastą su fonu, taigi su dauguma termovizorių puikiai matosi iš 100 metrų nuotolio. Tiesa, reikia turėti omenyje, kad debesuotą dieną toks taikinys gali nesimatyti taip aiškiai, kaip norėtųsi.“

Stefan taip pat rekomenduoja – ir mes jam pritariame – prišaudant turėti atramą. Ji padės užtikrinti stabilesnį šūvį ir tikslesnį prišaudymą. Galiausiai, Stefan pastebi, kad po ranka pravartu turėti ir kokybiškus žiūronus ar monoklį – nors tai ir nėra būtina, padės sutaupyti laiko, nes, norint patikrinti pataikymo tašką, nereikės kaskart bėgti prie taikinio.

Termovizinio priedo kalibravimas

Nors „Pulsar“ termovizinių priedų prišaudyti nereikia, sukalibruoti ekraną gali būti tikrai naudinga. Prieš tai reikėtų patikrinti dieninį taikiklį – įsitikinus, kad jis puikiai prišaudytas, galima montuoti ir priedą. Kad užtikrintų, jog „Krypton FXG“ uždėtas tinkamai, Stefan dažniausiai patikrina „ar „Pulsar“ logotipas, esantis ant „Krypton“ ekrano, yra sulygiuotas su taikymosi tinkleliu. Svarbu prisiminti, kaip uždėjai priedą, kad jis visada būtų lygiai toje pačioje padėtyje. Galima ant dieninio taikiklio užklijuoti gabalėlį lipnios juostos, kad visada žinotum, kaip sulygiuoti priedą.“ 

Uždėjus ir užtvirtinus priedą, rekomenduojame sureguliuoti fokusavimą ir vaizdo nustatymus, kad vaizdo kokybė būtų geriausia, kokia tik įmanoma. Dabar jau galima šauti. „Dauguma priedų nuo pat pradžių bus idealiai sulygiuoti, bet yra tikimybė, kad, dėl įvairių priežasčių, kulkos pataikymo taškas gali kiek pakisti. Su savo „Krypton“ pastebėjau tik minimalų pakitimą, bet, kadangi esu tikslumo fanatikas, nusprendžiau jį sureguliuoti.“ 

Tai padaryti galima įspaudžiant ir palaikant „Menu“ mygtuką 10 sekundžių – taip atsidarysite ekrano kalibravimo (Display calibration) meniu. Ant ekrano atsiradus X ir Y ašims (X – vėjo pasipriešinimas, Y – pakilimas), „Left“ ir „Right“ mygtukų pagalba galima sureguliuoti pataikymo tašką. Pereiti nuo vienos ašies prie kitos galima trumpai spustelint „Menu“ mygtuką.

Termovizinio taikiklio prišaudymas

Tuo tarpu termovizinį taikiklį prieš naudojimą prišaudyti būtina. Mes rekomenduojame tai daryti kiekvieną sezoną – prišaudymas bus tikslesnis, jei jis atliekamas tokioje temperatūroje, kuri yra artima realioms medžioklės sąlygoms. 

„Thermion 2 LRF XP50 Pro“ prišaudymą Stefan pradeda nuo vaizdo nustatymų reguliavimo – šviesumo ir kontrastingumo. „Prieš prišaudymą, paleidžiu kelis šūvius, kad pamatyčiau, ar pataikymo taškai daugmaž sutampa. Pirmą raundą darau maždaug iš 30 metrų atstumo, kad įsitikinčiau, jog prišaudant iš 100 metrų, kulka pataikys bent jau į popierinę taikinio dalį. Kai rezultatas iš 30 metrų mane tenkina, atsitraukiu iki 100 metrų ir pasiimu amuniciją, kurią ruošiuosi naudoti medžioklei. Visas procesas atrodo taip: atsidarau pagrindinį meniu, pasirenku prišaudymo profilį, paleidžiu ekraną ir „užšaldau“ ekraną. Tada perkeliu pagalbinį kryželį atsižvelgdamas į vėjo pasipriešinimą ir pakilimą, o, kai rezultatai mane tenkina, „atšildau“ ekraną. Tada paleidžiu dar vieną šūvį ir žiūriu, ar jis pataikė ten, kur norėjau. Jei ne, kartoju procesą iš naujo.“

Verta prisiminti ir tai, kad prišaudant vaizdą galima priartinti – taip taikinys bus aiškiau matomas. Be to, priartinimas sumažina paspaudimo, atliekant korekcijas, vertę, ir padidina prišaudymo tikslumą.

Dar keli pastebėjimai

Jei, perskaitę šiuos patarimus, jaučiatės šiek tiek suglumę, jaudintis tikrai neverta – prišaudymo procesas yra daug paprastesnis nei gali pasirodyti. Bet jei kurios nors iš paminėtų funkcijų – vaizdo nustatymų, ekrano „užšaldymo“, vėjo pasipriešinimo ir pakilimo submeniu – tebekelia klausimų, rekomenduojame perskaityti naudotojo vadovą. Taip, gal ir skamba kiek nuobodokai, bet būtent ten sudėjome visą informaciją, kuri užtikrins, kad „Pulsar“ prietaiso naudojimas būtų sklandus, paprastas ir tikslus.