Paukščių medžioklės žavesys

Jei paklaustume paukščių medžiotojų, kas juos šiame procese žavi labiausiai, išgirstume ne vieną istoriją. Istoriją apie kokybišką laiką su draugais, šeima ir augintiniais. Neįtikėtinus vaizdus, kuriais gali grožėtis ieškodamas grobio. Adrenalino antplūdį, ilgus pasivaikščiojimus ir itin gardžius patiekalus, kuriuos vėliau drauge gaminate. Tad ir pirmasis klausimas, kurį uždavėme savo ambasadoriams, buvo akivaizdus – kodėl jums patinka paukščių medžioklė? 

Mountbatten Hunting: Paukščių medžioklė reiškia laiką, praleistą su žmona, draugais ir šunimis, ir tai man patinka labiausiai. Net jei mano pataikymų santykis tikrai galėtų būti geresnis, taip praleistas dienas aš labai mėgstu.

Alexandre: Įprastai paukščius medžioju per naktį, ir kiekvienos išvykos metu manęs laukia staigmena. Kadangi medžioju migruojančius paukščius, būna, kad vieną dieną nesutinku nė vieno, o kitą rytą atskrenda jau visas pulkas. Manau, šis staigmenos faktorius ir yra mano mėgstamiausias. Privalome išlikti kantrūs ir kuklūs, tačiau gamta visada turi, ką mums pasiūlyti. 

Agnieszka: Paukščių medžioklė visada stebina. Turi būti budrus ir veikti greitai. Be to, turi puikiai šaudyti, jei nori medžioti antis ar fazanus. Lenkijoje turime tokį posakį – viena pakuotė amunicijos, viena antis.

Europoje populiaru medžioti dvi paukščių rūšis: vandens ir laukinius. Populiariausios vandens paukščių rūšys yra antys ir žąsys, daugiausiai medžiojamos Centrinės Europos pelkėse, Vakarų Prancūzijoje, Šiaurės Italijoje ir Balkanuose. Tetervinai, kurapkos, fazanai ir putpelės yra populiariausi laukiniai paukščiai. Europoje tarp medžiotojų populiaru auginti paukščius patiems, vėliau išleidžiant juos į laisvę. Tai daroma siekiant užtikrinti sveiką paukščių populiaciją ir drauge visada būti tikram, kad turėsi, ką medžioti.

O kur ir kokius paukščius dažniausiai medžioja mūsų ambasadoriai?

Alexandre: Mano mėgstamiausi – migruojantys paukščiai, dažniausiai slankos ir antys. Keliauju po Prancūziją ieškodamas naujų teritorijų ir medžioklės būdų, bet mėgstamiausia mano medžioklės vieta yra šalia mano namų – Landai Pietų Prancūzijoje. Manau, kad dėl to, jog taip gerai pažįstu šias vietas, čia galiu parodyti patį geriausią rezultatą.

Mountbatten Hunting: Namuose turime tik ančių, tačiau mūsų draugai savo medžioklės plotuose turi fazanų. Jie pasikviečia mus 3-4 kartus per metus ir man visada smagu ten nuvykti, nes kaskart puikiai praleidžiame laiką.

Iš esmės, medžioklės principai išlieka tie patys, kad ir kur bebūtum. Tačiau, žvelgdami į kiekvieną šalį atskirai, rastume nemažai skirtumų ir niuansų. Pavyzdžiui, Austrijoje populiaru medžioti paukščius kalnuose, o kartu – praleisti ištisas valandas žygiuojant ir grožintis įspūdingais vaizdais. Kaimynės šalys – Vengrija, Čekija, Slovakija – garsėja medžioklėmis su varovais. 

Mountbatten Hunting: Manau, kalbant apie medžioklę, skirtumų ne tiek ir daug. Vokietijoje svarbu, kad teritorijos savininkas visus metus medžiotų plėšrūnus, idant fazanai ir antys turėtų šansų išgyventi. 

Alexandre: Kai kuriuose Prancūzijos regionuose, įskaitant ir tą, kuriame gyvenu, antis medžiojame per naktį, slapstydamiesi specialiose palapinėse šalia kranto. Čia mes kantriai laukiame, kol mūsų pačių užaugintos, pririštos antys savo kreksėjimu prikvies laukinių paukščių. 

Kai kuriose vietose paukščių medžioklė laikoma pradedančiųjų užsiėmimu. Nepaisant to, kad jai irgi reikia įgūdžių bei kantrybės, tokia medžioklė įprastai laikoma socialine veikla, be to, jai dažniausiai reikia mažiau įrangos. Kita vertus, jei į namus nesinori grįžti tuščiomis, reikės įveikti nemažai iššūkių.

Kokie pasitaiko dažniausiai?

Alexandre: Migruojančių paukščių medžioklė reikalauja daug kantrybės, o tai pavadinčiau nemažu iššūkiu. Tuomet dar yra ir nenuspėjamumas. Turi susitaikyti su faktu, kad vieną dieną neišvysi nė vieno paukščio, o kitą aplink gali skraidyti tūkstančiai. Tas pats galioja ir grobio ieškojimui – esu ėjęs mylias, kad paimčiau vieną slanką, bet daugybė jų yra nukritę ir per 100 metrų nuo manęs. 

Mountbatten Hunting: Man didžiausias iššūkis – pataikyti į savo tikslą.

Agnieszka: Turi būti geros fizinės formos. Medžiodama fazanus ar antis, nueinu daugybę kilometrų. Be to, svarbu išlikti susikaupus. Iš slėptuvės išlėkęs fazanas nelauks, kol pasiruoši šūviui, tad privalu sprendimus priimti greitai ir tiksliai nusitaikyti. 

Naudoti termovizorius medžiojant paukščius ar ne – medžiotojo pasirinkimas. Tačiau, jei nuspręsite, kad termovizinio prietaiso medžioklei visgi reikia, omenyje turėkite kelis svarbius kriterijus. Pirmiausia, žinoma, svarbi vaizdo kokybė ir ilgas aptikimo nuotolis – su paukščiais niekada neturėsite daug laiko, tad svarbu juos pamatyti kaip įmanoma anksčiau. Tada svarbu atsižvelgti į kompaktiškumą ir naudojimo paprastumą – medžiojant paukščius, svarbu turėti galimybę laisvai judėti, todėl visa įranga turėtų būti lengva. Galiausiai, jei medžiojate vandens paukščius, naudinga turėti vandeniui atsparų prietaisą. Šiuos kriterijus puikiai atitinka „Accolade“ ir „Merger“ žiūronai bei „Helion“ ir „Axion“ monokliai.

O kuriuos „Pulsar“ prietaisus renkasi mūsų ambasadoriai? 

Alexandre: Visi „Pulsar“ produktai pasižymi aukšta kokybe, tad išsirinkti vieną nėra lengva. Visgi aš dažniausiai naudoju „Helion 2 XP50 PRO“, nes jis leidžia stebėti ir lengvai atpažinti paukščius jų neišgąsdinant net ir naktį. Galimybė filmuoti paukščius taip pat smagus papildymas. Bet, tiesą pasakius, manau, kad visi „Pulsar“ produktai puikiai tinka vandens paukščių medžioklei. 

Agnieszka: Medžiodama paukščius „Pulsar“ prietaisų nenaudoju, bet visada pasiimu termovizorių į šernų medžioklę. Dažniausiai naudoju „Pulsar Axion 2 LRF XQ35“ – laukdama šernų pasinaudoju proga ir taip pat stebiu ir paukščius, tai būna tikrai nuostabu. 

Kalbant apie sėkmingą paukščių medžioklę, svarbus dar vienas aspektas – gerai išauklėtas šuo. Labradoro retriveriai, vokiečių kurtsharai, vižlai ir anglų springerspanieliai – populiariausios veislės, tačiau, tinkamai apmokyti, kiti taip pat gali ieškoti grobio ir jį parnešti. 

Mountbatten Hunting: Su savimi į paukščių medžioklę imame ir du savo auksaspalvius retriverius. Jie atsakingi už paukščių suradimą ir parnešimą, tačiau išmokyti to nebuvo lengva – jiems būdavo sunku surasti grobį, kai jis taip toli, o patys šunys net nematė, kur jis nukrito. 

Alexandre: Turiu tris anglų seterius, kuriuos imu į slankų medžioklę. Jų darbas yra parodyti paukštį ir tada jį parnešti man. Antims turiu jauną labradorą, kurio pagrindinė užduotis – parnešti paukščius man tiek dieną, tiek naktį, tiek iš vandens, tiek nuo žemės.

Kalbant apie auklėjimą, nesakyčiau, kad tai buvo labai sunku, bet reikėjo tikrai daug kantrybės. Užtrunka, kol šuo supranta, ko iš jo nori. Padėti jam suprasti pernelyg nespaudžiant ir neskubinant ir yra žmogaus darbas. 

Agnieszka: Nors savo augintinio neturiu, neįsivaizduoju ančių ar fazanų medžioklės be gerai išauklėto šuns. Laimei, dažniausiai medžioju su savo draugais, kurie turi šaunių medžioklinių šunų – jų dėka medžioklė tampa nepamirštama.

Net jei medžioti paukščių neplanuojate, termovizinio matymo prietaisas gali būti naudingas juos stebint. Mūsų bičiulis Boris Belchev, ornitologas iš Lietuvos, naudoja „Accolade 2 LRF PRO“ žiūronus ir darbui, ir ekskursijoms vesti. Plačiau apie tai jis mums pasakojo kiek anksčiau, tad kviečiame perskaityti visą interviu čia, o ištrauką pateikiame žemiau.

Boris: Dabar, kai atsirado ir gamtininkams pritaikytų prietaisų, aš labai jais džiaugiuosi. Anksčiau, kad ir kokią įrangą ar optiką būčiau turėjęs, ne visada pažvelgęs į medį galėjau pamatyti paukščius, o dabar juos matau aiškiai. Tai iš esmės pakeitė mano viziją į gamtą, padėjo pamatyti, kiek daug iš tiesų visko vyksta aplink mus. 

Organizuoju pelėdinių paukščių stebėjimus, tam šie žiūronai irgi labai padeda. Savo svečiams galiu parodyti žymiai daugiau – anksčiau turėdavome važinėti po mišką, šviesti prožektoriumi ir tikėtis, kad sužibės pelėdos akys. Dabar galiu jas surasti visiškai netrikdydamas paukščių, per telefono ekraną parodyti žmonėms, kur jų ieškoti, ir tada duoti pažiūrėti patiems.