Boris Belchev mūsų istorijose pasirodo ne pirmą kartą. Šis ornitologas iš Lietuvos vienas pirmųjų pradėjo naudoti termoviziją savo darbe ir tai jam leidžia pastebėti daugiau retų paukščių rūšių bei tiksliau suskaičiuoti populiacijas. Neseniai jam išsiuntėme „Pulsar Merger LRF XL50“ – savo pirmuosius HD rezoliucijos termovizinius žiūronus. Dabar atėjo metas sužinoti, kaip jie padeda Borisui.
Interviu
Prieš leidžiantis į termovizijos ir paukščių stebėjimo niuansus, papasakok, kam naudoji „Pulsar Merger LRF XL50“?
Daugiausiai juos naudoju darbui, vesdamas turus grupėms. Pavyzdžiui, neseniai turėjau turą po Kuršių Neriją, ten mes ieškojome briedžių. Žiūronams pasigaminau rankeną, kad būtų patogiau juos laikyti. Tada daviau juos vienam iš savo svečių, įsijungiau „Stream Vision 2“ programėlę ir taip visi galėjome geriau matyti, kas vyksta aplink. Tokiu būdu pamatėme daug objektų, kuriuos vėliau galėjome stebėti ir fotografuoti.
„Merger“ naudoju ir jūrinių ančių paieškai. Anksčiau turėjau naudoti didžiulį prožektorių, nes šie paukščiai miega ant vandens. Dabar galiu priplaukti prie pat jų ir prožektorių įsijungti tik tada, kai reikia juos pagauti. Šį sezoną visas savo jūrines antis sugavau naudodamas „Merger“.
Ar termovizija populiari ir tarp tavo kolegų?
Mano kolegos turi projektą su didžiaisiais apuokais, ieško jų lizdų miškuose. Jau anksčiau buvau parodęs jiems „Accolade“, o kai jie sužinojo apie „Merger“, iškart užsisakė.
Žiūronai padėjo jiems rasti kelias didžiųjų apuokų poras, kurių kitaip nebūtų pastebėję. Taigi, „Merger“ jie naudoja moksliniams tikslams.
Vieną apuoką Bulgarijoje pastebėjau ir aš. Jis buvo ant skardžio ir matėsi tik viena akis. Jei nebūčiau turėjęs „Merger“, niekaip nebūčiau jo aptikęs.
Kokios „Merger“ žiūronų savybės tau svarbiausios?
Mano mėgstamiausias dalykas ir priežastis, kodėl jų norėjau – galimybė priartinti vaizdą. Lyginant su „Accolade“, priartinimo galimybės yra daug geresnės ir tai matau kaip didžiausią pliusą. Galiu priartinti vaizdą ir vis tiek matyti daug detalių, lengvai atpažinti mažesnius objektus.
Kitas pliusas – ergonomiškumas. Šitas prietaisas – jau tikri žiūronai. „Accolade“ buvo labiau kubo formos, o „Merger“ yra labai ergonomiški žiūronai. Man patinka ir galimybė pakeisti bateriją.
Tada, aišku, yra ir lazerinis tolimatis. Jį naudoju norėdamas išmatuoti atstumus, kai paukščius pamatau kažkur toliau. Neseniai man pasidarė įdomu, iš kaip toli galima pastebėti didįjį apuoką. Paaiškėjo, kad tai galiu padaryti iš 200–300 metrų.
Galiausiai, jie daug tvirtesni. Naudoju juos visomis sąlygomis, per lietų, audras, pūgas – ir jie vis tiek puikiai veikia.
Ar dažnai pro žiūronus tenka žiūrėti ilgą laiką?
Rudenį dalyvavau mažųjų apuokų žiedavime, tad turėjau stebėti juos 4 valandas be perstojo, kad nepraleisčiau momento, kai jie atskris į tinklus. Per tą laiką mano akys visiškai nepavargo, o įrašai gavosi nuostabūs.
Interviu
Kokias spalvų paletes naudoji dažniausiai?
Dažniausiai „Hot Black“ ir „Hot White“. Jei aplinka labai kontrastinga, renkuosi „Red Hot“ režimą, kad viskas būtų juodai balta, o šilčiausi objektai – raudoni. Kartą esu nufilmavęs ir du susiliejančius upelius. Tam naudojau „Rainbow“ paletę ir su ja matėsi, kad vienas upelis buvo šiltesnis už kitą. Vaizdas atrodė nuostabiai.
Kokių dar įspūdingų įrašų esi padaręs?
Esu nufilmavęs stulgių tuoktuves. Šie paukščiai yra naktiniai, tad juos pastebi gana retai, o aš galėjau ne tik pamatyti, bet dar ir priartinti vaizdą. Šios tuoktuvės labai įspūdingos – jie išpučia krūtines, mosuoja sparnais, šoka. Labai džiaugiuosi, kad visa tai esu nufilmavęs.
Ateinantį pavasarį tikiuosi užfiksuoti ir žvirblinę pelėdą arba lututę – jos taip pat yra gan retos pelėdos.
Retų paukščių stebėjimas yra praktiškai tavo specializacija. Ar daug jų randi čia, Lietuvoje?
Kaip tik neseniai žiūrėjau sąrašą, jame yra 406 rūšys. Iš jų 300 mačiau Lietuvoje. Tai turiu dar nemažai pamatyti! Žinoma, kai kurios iš šių rūšių buvo pastebėtos tik kartą, o dalį jų aptikau tik GPS dėka. Kitu atveju net nežinočiau, kad jų čia būna.
Mano mėgstamiausias dalykas ir priežastis, kodėl norėjau „Merger LRF XL50“ – galimybė priartinti vaizdą.
Boris Belchev
Interviu
Vis dėlto, Lietuva nėra vienintelė šalis, kurioje stebi paukščius. Ar galėtum palyginti ją su kitomis?
Bulgarijoje yra daug perinčių paukščių, kuriuos Lietuvoje matai tik labai retai. Norvegijoje gali stebėti paukščius, kuriuos Lietuvoje ar Bulgarijoje matytum tik migracijos metu.
Vis dėlto, manau, kad geriausia paukščius stebėti šiaurėje. Ten jie nepratę matyti žmonių, todėl nebijo jų.
Pavyzdžiui, atpažinti suopį Lietuvoje labai paprasta: pamatai plėšrų paukštį tupintį šalia kelio. Pradedi stabdyti automobilį ir jis iškart nuskrenda šalin, nors dar nespėjai pilnai sustoti ir išlipti.
O iš šiaurės atskrendantys tūbuotieji suopiai, kurie pas mus tik žiemoja, yra labiau atsipūtę. Gali prie pat jų privažiuoti ir jie nekreips dėmesio.
Pabaigai dar sugrįžkime prie termovizijos. Jei galėtum sukurti savo svajonių prietaisą, koks jis būtų?
Visų pirma, jis turėtų geresnį fokusavimą iš mažesnių atstumų. Kartais, kai paukščiai praskrenda tiesiai pro mane, nematau tokio ryškaus vaizdo, kaip norėčiau.
Tada labiau pritaikyčiau jį gamtos stebėtojams. Tarp mūsų ir medžiotojų yra vienas skirtumas: medžiotojai dažniausiai žiūri tiesiai arba į apačią. Mes žiūrime į viršų. Ir dėl šviesos kartais kyla šiek tiek nepatogumų.
Galiausiai, pridėčiau stabilizatorių. Su termoviziniais žiūronais daug filmuoju, bet be trikojo ar rankenos vaizdas šiek tiek dreba.
Dar galbūt galime pagalvoti ir apie dirbtinį intelektą. Manau, jis galėtų labai padėti identifikuojant skirtingas rūšis, ypač, kai matai tik paukščio siluetą. DI potencialas yra praktiškai begalinis, tai tikiu, kad galima rasti būtų, kaip jį panaudoti ir pagerinti patirtį.
Neseniai Bulgarijoje pastebėjau apuoką. Jis buvo ant skardžio ir matėsi tik viena akis. Jei nebūčiau turėjęs „Merger“, niekaip nebūčiau jo aptikęs.
Boris Belchev
Prieš įsigydami bet kokį naktinio ar termovizinio matymo prietaisą, įsitikinkite, kad jo naudojimas yra leidžiamas vietos įstatymų. Mūsų ambasadoriai gyvena skirtingose šalyse ir nuolat keliauja – būtent tai leidžia jiems legaliai testuoti skirtingus prietaisus. Mes jokiu būdu neskatiname ir nepalaikome mūsų gamintų prietaisų naudojimo tada, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisiniai aktai. Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie eksporto ir pardavimų ribojimo politiką, kviečiame jus paspausti nuorodą, kur rasite daugiau informacijos: Eksporto ir pardavimų ribojimo politika.