Lazerinio tolimačio nauda

Per visą žmonijos istoriją medžioklės metodai neatpažįstamai keitėsi. Pirmus kelis tūkstančius metų pagrindiniai medžioklės įrankiai buvo lankai ir ietys. Deginta mediena, pagaląsti akmenys, bambukinės lazdos, gyvūnų žarnos buvo pagrindinės medžiagos, kurias mūsų protėviai naudodavo medžioklės įrankiams gaminti, o pati medžioklė buvo pagrindinis maisto ir pragyvenimo šaltinis.

Šiuo metu dar yra nemažai žmonių, kuriems medžioklė iki šiol liko pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Maždaug prieš 20 000 metų sumanesni medžiotojai įdarbino šunis. Jie suprato, kad maži šunys tinka surasti ir sekti medžiojamą gyvūną, o didesni šunys – jį įvilioti į spąstus arba užlaikyti, kol pasirodys medžiotojas. Kai kuriose šalyse medžioklės su šunimis praktika išlieka itin populiari. Anksčiau medžioklėje taip pat būdavo naudojami arkliai ir daug kur tai vis dar nepasikeitė. Pamažu šaunamieji ginklai tapo pagrindine medžioklės priemone ir bėgant metams jie tapo galingesni, tikslesni ir prieinamesni.   

Šiuolaikiniams medžiotojams medžioklė tapo aukštųjų technologijų nuotykiu. Greitesnės kulkos, vaizdo didinimas, naktinio matymo ir šiluminių vaizdų technologijos nebėra vien ambicingų inžinierių svajonės. Dabar jos prieinamos ir eiliniam vartotojui. Šie laimėjimai nepakeičia senų medžioklės būdų ir tikrai nesumenkina tradicinės medžioklės metodų. Vietoj to, šios technologijos leidžia medžiotojams lengviau, tačiau saugiau ir etiškau, sumedžioti daugiau gyvūnų. Būdama inovatyvia bendrove, „Pulsar“ praplečia galimybių ribas. Norite greito ir etiško būdo kontroliuoti invazines rūšis? „Pulsar“ turi sprendimą. Norite medžioti tamsoje? Rinkitės „Pulsar“. 

Vertinant šiuolaikines medžioklėje naudojamas technologijas, šiluminio matymo technologija yra laikoma geriausia dėl keleto aspektų. Svarbiausias iš jų – termovizoriams nereikalinga šviesa. Tokie termovizoriniai prietaisai kaip „Pulsar Accolade 2 LRF XP50“ aptinka ne šviesą, o šilumą, todėl medžiotojai gali lengvai rasti grobį ne tik šviesiausią dieną, bet ir tamsiausią naktį. Termovizoriams taip pat nereikalingi IR žibintai, todėl medžioklės metu medžiotojai gali lengvai pasislėpti. Be to, termovizorinės technologijos yra naudojamos vis daugiau sričių: teisėsaugoje, medicinoje, gesinant gaisrus, atliekant pastato šilumos nuostolio tyrimą ir kitose srityse. Taigi, yra begalė priežasčių, kodėl rimti medžiotojai turėtų pasinaudoti termovizorinių technologijų teikiama nauda. 

Nors termovizoriai turi daug privalumų, jie neatlieka visų užduočių.  Pagrindinis jų trūkumas yra tai, kad naudotojai, esantys nepažįstamoje vietovėje, negali juo nustatyti atstumo iki taikinio. Leiskite man paaiškinti: medžioklėje gyvybiškai svarbu suvokti tolį, o naudojant termovizorių meškėnas, esantis už 65 metrų, gali atrodyti tokio pat dydžio kaip milžiniškas šernas, esantis už 275 metrų. Šis atstumo neatitikimas dramatiškai keičia šūvio stiprumą ir kampą.  Jei medžiotojas yra gerai pažįstamoje vietovėje, jis žinos visus orientyrus ir santykinius atstūmus, t. y. medžiotojas žinos, kad „tas didelis ąžuolas yra už 180 metrų, todėl žinau, kad šalia ąžuolo esantis gyvūnas yra už 180 metrų“. Žinoma, tai nepadės, jei medžiotojas nelabai gerai pažįsta vietovę. Be to, nesuvokiant tolio ir naudojant tik termovizorių tamsoje galima susidurti su sunkumais – užkliūti už objektų ir nugriūti. Galiausiai, termovizoriai registruoja šilumos pėdsakus, todėl šaltakraujai, tokie kaip žuvys, ropliai ir varliagyviai, užregistruojami panašiais atspalviais kaip ir jų aplinka, nors jų kontūrą vis tiek būtų galima atpažinti. Tai žinant galėtų atrodyti, kad šiluminiai prietaisai nėra tokie puikūs, tačiau juos papildžius nedideliu prietaisu – lazeriniu tolimačiu (LRF) – jie vėl užima lyderio pozicijas medžioklės ir šaudymo srityje. 

LRF – prietaisas, kuris lazerio spinduliu (nematomu plika akimi) nustato atstumą iki objekto. Viskas čia paprasta – iš LRF skleidžiamas lazerio spindulys keliauja iki objekto, objektas jį atspindi ir spindulys grįžta atgal į prietaisą. Atstumas iki objekto nustatomas remiantis laiku, per kurį spindulys grįžo atgal. Apskaičiuotas atstumas yra atvaizduojamas prietaiso ekrane. Naudodamiesi LRF, galite nustatyti, ar tas matomas apvalus, šiltas taškas, yra didelis šernas, esantis už 275 metrų, ar mažas graužikas, esantis už 45 metrų. LRF taip pat gali būti naudojamas medžioklėje lankais ir yra stebėtinai populiarus golfe, kai sunku nustatyti atstumą iki duobutės. „Pulsar“ LRF integruoja į Termovizorius ir juos sukalibruoja tarpusavyje. 

Daugelis naudotojų nenori patirti papildomų išlaidų įsigyjant LRF. Jie galvoja: „Aš jau nusipirkau termovizorių, tai kodėl turėčiau atskirai pirkti tolimatį?“  Tai puikus klausimas, į kurį „Pulsar“ gali atsakyti: to daryti nereikia. „Pulsar Accolade 2 LRF XP50“ jau yra su integruotu tolimačiu, galinčiu nustatyti atstumą iki objektų, nutolusių iki 1 km atstumu., o tai yra  toliau nei didžioji dauguma vidutinio medžiotojo atliekamų šūvių. Tačiau šaulys turi būti atidus, ir įsitikinti, kad matuoja atstumą iki taikinio, o ne kelyje iki jo pasitaikiusių medžių, šakų, lapų ar uolų.             

Taigi, ką galima pasakyti apie medžioklę su termovizoriumi ir lazeriniu tolimačiu? Galima pasakyti, kad ji bus tiesiog puiki. Išmanus medžiotojas, įsitaisęs aukštai esančiame apžvalgos taške, pvz., ant kalvos viršūnės ar bokštelyje, gali atsipalaiduoti. Su termovizoriumi jis gali nuskaityti vietovę ir aiškiai pamatyti visus šilumą skleidžiančius objektus. Visa kita labai paprasta: nukreipkite ginklą, nusitaikykite ir šaukite. Nors įsigyjant šias išmaniąsias technologijas gali tekti paploninti piniginę, ilgais naudojimo metais tokia investicija nenusivilsite. Šios technologijos suteikia medžiotojams galimybę iš didelio atstumo identifikuoti taikinį. „Pulsar“ aukščiausios kokybės naktinio matymo įrenginių linija suteikia medžiotojams geriausias galimybes užsiimant mėgstama veikla naudotis pažangiausiomis technologijomis pasaulyje.