Kaip pasiruošti sėkmingai medžioklei? Pataria profesionalai

Ann: Vietą renkuosi pagal vėjo kryptį. Be to, atsižvelgiu į saulėtekio laiką ir medžioklę stengiuosi suplanuoti turėdama omenyje, kad iš slėptuvių gyvūnai pasimaitinti išlenda kas 3-4 valandas. 

Situacija su šernais kiek kitokia, kadangi žiemą jie dažniausiai pasirodo tik naktį, bet, jei pasiseks, gali užtikti jų ir dieną.

Nathan: Leidimai patekti į teritoriją man padiktuoja didžiąją dalį lokacijų. Bet jos, žinoma, priklauso ir nuo rūšies. Jei ruošiuosi medžioti laukines kiaules, ieškau atviros teritorijos su čiam augančiomis grūdinėmis kultūromis. Lapių medžioklei greičiausiai keliausiu į teritoriją, kur yra avių ar galvijų. Ieškodamas elnių keliauju į kalvotas vietoves, kur jie dažniausiai ir gyvena.

Konkrečiai laukinės kiaulės būna aktyvesnės naktį, tada jos drąsiau keliauja į atvirus pasėlių laukus. Būtent tokioje vietoje ir įsikuriu, kad įsikiščiau joms pasirodžius arba užtikčiau jas su termovizoriumi atviresnėje vietovėje. 

Krzysztof: Viskas priklauso nuo to, kokius žvėris norime medžioti. Dauguma atvejų, šernams ir lapėms renkamės naktį. Stirnoms ir elniams pasirinksiu aušrą arba sutemas. Antims ir fazanams – dieną. Viskas priklauso nuo sezono ir žvėrių.

Mano medžioklės plotuose labiausiai nuspėjami yra šernai. Tinkamą vietą galime išsirinkti remdamiesi tuo, ką pamatėme dieną, arba bendraudami su vietiniais ūkininkais. Šernai daro daug žalos pasėliams, tad galime įtarti, kur jie pasirodys. Šviežiai pasėti kukurūzai – mėgstamiausias jų kąsnelis pavasarį. Atėjus vasarai, šernai ima domėtis kviečiais ir bulvėmis. Rudenį juos vilioja kukurūzų laukai ir baltieji burokai, o žiemą rasi juos slepiantis miške, šalia ąžuolų, arba laukuose ieškant sėklų, likusių po derliaus nuėmimo.

Ar prieš ruošiantis į medžioklę visada žinote, kokio žvėries ieškosite?

Krzysztof: Dažniausiai esu pasiruošęs sutikti konkretų gyvūną. Vis dėlto, visada turiu savo lapių arba šernų kvietiklį su savimi. Aušra ir sutemos gali atnešti ką nors labai netikėto, bet labai smagaus. Todėl, net ir medžiodamas elnius, galiu tikėtis sutikti šernų ar lapių. Įprastai, mano medžioklė yra kruopščiai suplanuota, telieka tik pritaikyti įrangą ir medžioklės tipą konkrečiam žvėriui. 

Ann: Prieš išeidama medžioti, visada galvoju apie tai, kokio gyvūno ieškau, ir jis išlieka mano prioritetu. Bet, jei pasirodo koks nors kitas ir turiu tam laiko, tikrai gali būti, kad nuspręsiu medžioti jį. 

Nathan: Tai labai priklauso nuo lokacijos, o tokioje didelėje šalyje kaip Australija, jos labai skiriasi. Apskritai, ieškome visų invazinių rūšių, nepriklausomai nuo to, ar tai medžioklė pagal užsakymą, ar savo malonumui. Vis dėlto, jei norėtume trofėjinio elnio, jų ieškotume poravimosi sezonu.

Kaip pasirenkate įrangą?

Ann: Įrangą renkuosi pagal tai, kokio tipo medžioklę planuoju – sėslią ar tokią, kurios metu reikės daug judėti. Be to, dar įvertinu ir oro sąlygas.

Krzysztof: Pradedant nuo kalibro ir baigiant optika bei apranga, viską rinktis derėtų pagal gyvūno rūšį ir metų laiką. Sekimo metu svarbu išlikti kiek įmanoma tylesniam, tad drabužiai turėtų skleisti minimaliai garsų. Visada svarbu pasižiūrėti ir į orų prognozę bei įsitikinti, kad esi pasiruošęs suprastėjusioms sąlygoms, lietui ar sniegui. Automobilyje dėl visa ko visada turiu papildomų drabužių. Ginklai ir optika turėtų atitikti įstatymą bei medžiojamą gyvūną. Pagrindiniai daiktai, kurie visada su manimi, yra žibintuvėlis, peilis, telefonas ir termovizorius. Galąstuvas ir papildomas peilis būtini kiekvienai išvykai. Galąstuvas turėtų būti pakankamai mažas, kad tilptų į kišenę. 

Nathan: Visada pradedu nuo ginklo ir taikiklio pasirinkimo. Kiaulių medžioklei tinka vidutinis kalibras, pavyzdžiui, .308 Win, su geru termoviziniu taikikliu ir rankiniu skenuokliu. Australijoje laukines kiaules medžiojame visus metus, tad įranga, kurią naudojame karštomis mūsų vasaros naktimis, gali labai skirtis nuo tos, kurios reikia žiemą, temperatūrai nukritus žemiau nulio.

Šaudymui naktį visada turiu trikojį, kadangi, medžiojant pasyviai su termovizoriumi, yra laiko pasiruošti stabiliam šūviui. Geras diržas ginklui taip pat būtinas, kadangi dažnai tenka nueiti didelius atstumus iki didelių pievų, kad galėtume šauti iš arčiau. 

Kaip išsirenkate, kuriuos „Pulsar“ prietaisus imti?

Krzysztof: Dažniausiai tai priklauso nuo to, kaip medžioju. Jei pavasarį saugau pasėlius, smulkios detalės yra kiek mažiau svarbios; man pakanka žinoti, ar tai patelė, ar patinas. Šauti į šerno patelę su jaunikliais nėra etiška. Dažniausiai tiesiog stengiamės gyvūnus išgąsdinti užuot juos medžioję. Dėl to renkuosi mažus, paprastus ir kompaktiškus prietaisus, kaip „Axion XM30F“. Vėliau, rudenį ir žiemą, skiriu daugiau dėmesio detalėms, tad renkuosi „Helion 2 XP50 PRO“ ir „Digex C50“. Man labai patinka naktinio matymo taikiklio ir termovizinio monoklio ar žiūronų kombinacija. Labai mėgstu savo „Digex C50“.

Ann: Tai priklauso nuo mano lokacijos – jei būsiu pievoje ir norėsiu matyti didesnius atstumus, pasiimsiu arba „Helion 2 XP50 PRO“, arba „Axion 2 XQ38“. O jei esu tankiai apaugusiame miške, „Axion XM30F“ man puikiai pakaks.

Nathan: ​Kiaulių medžioklei man labai patinka prietaisai su žemesniu minimaliu priartinimu, kaip „Thermion 2 LRF XP50 PRO“. Platesnis matymo laukas naudingas medžiojant judančius taikinius, ypač, kai atstumas mažesnis nei 25 metrai. 

Visada turiu ir kokybišką rankinį skenerį, kad išvengčiau dairymosi pro prie ginklo pritvirtintą taikiklį visą naktį. Mano „Helion 2 XP50 PRO“ puikiai atliko šį darbą, bet turiu pripažinti, kad naujieji „Merger LRF XP50“ termoviziniai žiūronai yra nuostabūs medžiojant. Vis dar nuodugniai lyginu šiuos du prietaisus, bet „Merger“ pirmauja dėl didesnio ekrano, kurį gali stebėti abiem akimis, ir lazerinio tolimačio.

Ann: Apžiūriu teritoriją ir imu ruoštis. Šis procesas gali būti šiek tiek triukšmingas, nes reikia viską išsipakuoti. Ir žinoma, negalima pamiršti užkandžių ir gėrimų!

Nathan: Užpildau šovinių dėtuves, patikrinu, kad termovizorių baterijos būtų pilnai pakrautos, ir įvertinu vėjo kryptį, kad galėčiau suplanuoti prisiartinimą. 

Krzysztof: Kai jau esu pasirinktoje lokacijoje, įprastai patikrinu vėjo kryptį, kad išsiaiškinčiau, kokioje tiksliai vietoje turiu būti ir kaip ten patekti. Po to stengiuosi būti kiek įmanoma tylesnis. Savo artimiausiuose medžioklės plotuose esu tipinis seklys. Čia turime daug laukų su kukurūzais, rapsais, kviečiais ir rugiais. Įprastai vaikštau, kad aptikčiau gyvūnus. Be to, turiu ir kitą vietą, kurios 90 % sudaro miškai. Medžioklė čia beveik visada reiškia medžioklę iš bokštelio, keli metrai virš žemės. Iš pradžių, įprastai įdedu termovizorių į savo „C-Clamp“ tipo tvirtinimą, iš termoso įsipilu kavos ir įlendu į miegmaišį. Taip lengvai galiu praleisti 6-8 valandas, net ir žiemą.

Kas yra svarbiausia ieškant gyvūno?

Ann: Kantrybė ir budrumas – gyvūnai yra kažkur šalia beveik visąlaik, bet kartais juos matome tik labai trumpą laiką. 

Nathan: Suprasti žvėrių įpročius, maisto šaltinius ir judėjimo maršrutą. 

Krzysztof: Būk budrus ir žiūrėk į žemę. Prisimink, kad mažos detalės – svarbios. Ieškok vietų, kur gyvūnai nuolat praeina, taip pat ir žalos pasėliams. Bandyk išnaudoti visus savo instinktus ir stenkis pamatyti, išgirsti ar net užuosti žvėrį. Dideli šernų būriai savo kvapą palieka ilgam, juos užuosti gali net po kelių valandų. Susisiek su vietiniais ūkininkais ir naudok prietaisus, kurie padės tau aptikti žvėris. Būk kantrus ir ramus. 

Aptikę gyvūną, kaip nusprendžiate, ar jis tinkamas medžioklei?

Ann: Visų pirma, žiūriu į žvėries būklę. Jei jis atrodo sergantis ir išsekęs, jį reikia nušauti. Jei jis atrodo sveikas ir stiprus, svarstau, ar tai – trofėjinis gyvūnas ir ar verta jam suteikti dar kelerius metus. 

Krzysztof: Viskas priklauso nuo sezono. Pavasarį dažniausiai renkuosi mažiausius šernus, kad apsaugočiau jų pateles, kurios gali būti nėščios. Stirninams ir tauriesiems elniams turime specialius kriterijus, kurie leidžia mums medžioti tik konkretaus amžiaus gyvūnus su tam tikrais ragais. Lenkijoje medžiotojai turi išlaikyti specialų papildomą egzaminą, kad išmoktų efektyviai nustatyti stirnų ir elnių amžių. Tokiai medžioklei galima naudoti tik dieninę optiką, be to, ji gali prasidėti tik valanda prieš saulėtekį ir privalo baigtis valanda po saulėlydžio.

Kiekvienas elnias, taurusis elnias ar stirninas tuomet yra vertinamas kvalifikuotos komisijos, kuri patikrina, ar gyvūnas nebuvo per jaunas. Toks vertinimas atliekamas pagal gyvūno dantis. Jei sumedžiojamas netinkamas gyvūnas, medžiotojui gali būti uždrausta medžioti elnių patinus. 

Fazanų medžioklėje mums leidžiami taip pat tik patinai, o medžiotojas teturi kelias sekundes, kad įsitikintų, jog gali nuspausti gaiduką. Priešingai tam, ką apie mus sako medžioklės priešininkai, medžioklė daugiausiai susideda iš gyvūnų paleidimo, o ne jų nušovimo. 

Nathan: Australijoje laukinės kiaulės – invazinė rūšis, tad nesame labai diskretiški; ne tiek svarbu, didelės jos ar mažos. Tiesa, didesnius gyvūnus paprasčiau nušauti.

Jei medžiojame trofėjinius elnius, remiamės ragų kokybe rujos metu. Žinoma, galime tiesiog ir norėti parnešti mėsos savo šeimai; tokiu atveju geriau taikytis į jaunesnį gyvūną. 

Krzysztof: Įprastai per vieną medžioklę man pakanka vieno gyvūno. Medžioklė yra aistra ir ji niekada neturėtų pavirsti godumu. Geras medžiotojas nebūtinai yra tas, kuris nušauna daug gyvūnų. Visada suvalgau tai, ką sumedžioju, taigi mano medžioklės tikslas – gauti sveiko ir skanaus maisto.

Trofėjus yra tarsi papildomas priedas, jis nėra būtinas, svarbiausia yra tai, kaip medžioklę prisimename. Kiekviena išvyka yra nuotykis, kuris nebūtinai turi baigtis šūviu. Kai medžiojame antis, karvelius ar fazanus, dažniausiai bandome nušauti daugiau nei vieną paukštį, kad galėtume pasigaminti turtingo sultinio, bet didelių žvėrių atveju, įprastai tai būna tik vienas. Skrodimo, parsivežimo, brandinimo ir dalijimo procesas užtrunka daug laiko, o šaldiklį užpildo ilgam. 

Ann: Niekada nemedžiok daugiau nei gali suvalgyti, parduoti ar atiduoti draugams!

Nathan: Tai priklauso nuo lokacijos. Kartais vienoje vietoje sėdime visą naktį ir laukiame, kol pro šalį praeis daug kiaulių, jei jos turi tam priežastį, pavyzdžiui, maisto šaltinį. Kitose, didesnėse teritorijose daugiau judame, dažniausiai automobiliu, kad patikrintume skirtingas vietas.

Medžiodamas elnius, įprastai iki lokacijos važiuoju kelias valandas. Tad, sumedžiojęs gyvūną, pasilieku vietoje ir arba tiesiog mėgaujuosi gamta ir stebiu kitus gyvūnus, arba persiorientuoju į kenkėjų kontrolę ir medžioju invazines rūšis.

Kokiais bendrais patarimais sėkmingai medžioklei dar galėtumėte pasidalinti?

Ann: Būk kantrus ir sėdėk ramiai. Jei medžioji naktį, telefoną padėk į šalį, nes šernai viską mato ir girdi.

Žiūrėk ten, kur įprastai nežiūrėtum, apžvelk teritoriją 360 laipsnių kampu kas 5-10 minučių ir toliau ramiai sėdėk.

Užkandžiai ir gėrimai svarbūs koncentracijai ir šilumai palaikyti, nepamiršk ir šiltų drabužių, jei oras šaltas. Čia, Danijoje, visada svarbu turėti kelis papildomus sluoksnius, kad, esant reikalui, galėtum apsirengti ar nusirengti.

Nathan: ​Naktį visada atkreipk dėmesį į vėją. Jei naudoji termovizorių ir būni tyliai, vėjas yra tas vienas dalykas, kuris gali visiškai sugadinti medžioklę, jei gyvūnas tave užuos. Judėdamas taip pat naudoju ir nedidelį raudoną LED galvos žibintą – pastebėjau, kad daugumos gyvūnų raudona šviesa netrikdo, kol nepriartėji arčiau nei 25 metrai. Tai leidžia man saugiai vaikščioti tamsoje ir neužkliūti už tvorų, išvengti griovių ir panašiai.

Krzysztof: Būk budrus, domėkis gamta ir išlik atviras informacijai iš kitų medžiotojų, knygų ar filmų. Kiek įmanoma daugiau laiko leisk savo teritorijoje ir šaudykloje. Nufilmuok savo šūvius, kad vėliau juos galėtum dar kartą peržiūrėti. Tai leis tapti sąmoningu medžiotoju, kuris supranta savo galimybes, puikiai pažįsta savo įrangą ir aplinką. Nebūk godus ir rūpinkis saugumu, kurio vertė – didesnė už bet kokį sumedžiotą gyvūną. Mėgaukis tuo, ką matai, net jei ir nepavyksta nieko sumedžioti, ir nepavydėk žvėrių draugams. Valgyk tai, ką sumedžiojai – per daug maisto yra išmetama į konteinerius – ir, žinoma, visada įsitikink, kad prietaisų baterijos yra pakrautos.